119 ir 120 karo dienų vaizdo žiniose Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas S. Ševčukas dėkojo Dievui ir Ukrainą ginančioms pajėgoms už tai, kad kraštas sulaukė dar vieno ryto. Jis apsvarstė dar du Šventosios Dvasios vaisius – džiaugsmą ir taiką, pažymėdamas, kad juos galima subrandinti ir karo metu.
Ukrainietis ganytojas apžvelgė pastarosiomis dienomis vis įnirtingesnius mūšius, vis sunkesnes kovas Luhansko ir Chersono srityse, Sjeverodonecko ir Lysyčiansko miestuose bei jų apylinkėse, paminėjo toliau nuo fronto linijos esančias vietoves, kurioms buvo smogta raketiniais smūgiais iš toli, įskaitant Charkivą. Priešas laužo dantis, bandydamas perkąsti Ukrainos sūnų ir dukterų drąsą, tačiau jų mokama kraujo kaina yra labai didelė.
Kai kalbama apie džiaugsmą kaip apie Šventosios Dvasios vaisių, nekalbama apie greitai ateinančią ir praeinančią emociją, kurią sužadina pramogos, bet apie gilią dvasinę būseną ir didžiausio dvasinio gėrio – paties Viešpaties Dievo – buvimo jautimą.
Meilė kaip Dvasios vaisius suvienija ir sujungia žmogų su Dievu, kurį pažindamas, patirdamas žmogus pajunta didžiulį džiaugsmą. Galima sakyti, kad šis džiaugsmas yra Šventosios Dvasios duodamos tikėjimo malonės kulminacija. Į Dievą tikintis žmogus tarsi įgyja naujas jusles, leidžiančias matyti ir patirti jame esantį Dievą.
Džiaugsmas kaip Šventosios Dvasios vaisius yra tik pradžia, paragavimas to džiaugsmo, kuris laukia ateityje ir amžinybėje, baigus žemiškąją kelionę. Tada, būdami jo veido akivaizdoje, visiškoje vienybėje su Dievu, galėsime džiaugtis visų šventųjų džiaugsmu danguje. Bet jau dabar, įgiję dvasinius jutimo organus, galime pajusti Dievą mumyse ir šalia mūsų.
„Neseniai teko sutikti žmonių, kurie jaučia tokį dvasinį džiaugsmą“, – pasakė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, prisimindamas savo neseną apsilankymą Sumų, Charkivo ir Poltavos srityse. Tarp sutiktų žmonių buvo tokių, kurie, nepaisant patirtų sunkumų, bombardavimų, kankinimų, spindėjo nesuvokiamu, žemiškais veiksniais nepaaiškinamu džiaugsmu. Taip pat mamos, kurios apkabino, iš fronto grįžusius sūnus, nežinodamos verkti ar juoktis, kai tas, dėl kurio taip jaudinosi ir meldėsi, stovi šalia.
„Ir žiauriomis karo aplinkybėmis prašome: Dieve, tu esi mūsų džiaugsmas, gyvenimas ir rojus, būk tarp mūsų, Kristau, pasirodyk! Viešpatie, būk mūsų vienintelis džiaugsmas, ypač kai žmogiškai tenorime verkti! Būk mūsų džiaugsmas, kai Ukrainą užlieja kraujo upės ir ašarų jūra. Dieve, būk mūsų vienintelis džiaugsmas, kai klausiame apie savo gyvenimo ir kančių prasmę žiauraus karo metu! Būk tu mūsų džiaugsmas, kurį čia, žemėje, jau galime patirti tavyje ir su tavimi“, – meldė Sviatoslavas Ševčukas 119 karo dienos kreipimesi.
120 Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienos kreipimesi ukrainietis ganytojas priminė tądien švęstą Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, skirtą Eucharistijos sakramentui, primindamas turtingą dvasinę rytų krikščionybės tradiciją, mokančią, kaip vertai priimti tokį sakramentą, krikščioniško gyvenimo versmę ir viršūnę, apimantį viską, kuo tikime.
„Šiandien noriu apmąstyti kitą gyvybiškai svarbų, ypač šiandienos Ukrainos žmonėms, Šventosios Dvasios vaisių – taiką“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas 120 karo dienos žinioje. Vėlgi, pasak jo, kai kalbama apie taiką šia prasme, tai nėra paprastas kompromisas, interesų suderinimas, susitarimas nepulti ir kiti įprastai naudojami apibrėžimai.
Taika kaip Šventosios Dvasios vaisius yra ta gili ramybė, kurią žmogus įgyja tada, kai priima Dievą ir pajaučia, kad jo giliausi poreikiai yra patenkinti. Kitu atveju tokios ramybės jis neturės, net jei susitars su savo kaimynais dėl taikaus sugyvenimo. Kol jo giliausi troškimai nebus išpildyti, jis bus neramus. Taika kaip Šventosios Dvasios vaisius taip pat yra Dievo teikiamos pilnatvės sinonimas. Todėl ir eucharistinėse pamaldose kunigas ištaria, pakartodamas Jėzaus žodžius: „Ramybė tau, ramybė jums“. Visos kūrinijos egzistavimo pilnatvė ir prasmė yra mūsų Gelbėtojas, šiandien esantis tarp mūsų Eucharistijos sakramente.
„Kai Ukraina meldžiasi už taiką, kai gina taiką, ji saugo gyvenimo pilnatvę, saugo galimybę gyventi Dieve ir su Dievu. Mes įspėjame visą pasaulį dėl pagundos taikstytis su agresoriumi, pradėjusiu karą prieš mus. Nes kiekvienas, kuris tai daro per kompromisus ar nuolaidas, tik sužadina užpuoliko apetitą. Savo poreikių tenkinimas trypiant kitus yra velniškas kelias. Tačiau tas, kuris neieško Dievo, niekada neras ramybės“, – sakė S. Ševčukas, melsdamas širdies ramybės ukrainiečiams ir amžinos ramybės tiems, kurie atidavė gyvybes už krašto ateitį. (RK / Vatican News)
